- nelabis
- nẽlabis sm. (1)
1. žr. nelabasis 2: Tas vaikas tikras nẽlabis: kiek aną kriukiojam – vis tiek savo daro Dr. Kame yr? – Trobo[je], šėpe, nẽlabi KlvrŽ. Barzdą atstatęs, stovia nẽlabis KlvrŽ.
2. R, N, [K] nusižengėlis, nusikaltėlis.
◊ su pačiù nẽlabiu labai: Šaltas vėjas yra su pačiù nẽlabiu Plt.
Dictionary of the Lithuanian Language.